Ugdant dvikalbius vaikus, testavimas tampa esminiu kalbos raidos veiksniu. Kalbos mokėjimo įvertinimas yra labai svarbus stebint vaiko kalbinę pažangą ir užtikrinant jo abiejų kalbų mokėjimą. Apie tvirtą kalbos mokėjimą byloja įvairūs rodikliai, įskaitant gebėjimą atskirti žodžius ir sakinius tarp balto triukšmo ir šnekos, kalbos šablonų (pvz., idiomų ir patarlių) žinojimą ir, kaip įprasta mokykloje, gramatinio vertinimo testus.
Kaip ir bet kuri kita mokymo priemonė, kalbos testavimas ilgainiui tobulėjo, o testų kūrėjai dabar daugiausia dėmesio skiria realioms užduotims, su kuriomis dažnai susiduria besimokantieji kalbų.
Tačiau kai klasėje įsivyrauja sąvoka “testas”, mažai tikėtina, kad vaikai iš karto sureaguos pozityviai, paguodžiančiai ar nuraminančiai. Artėjanti testo perspektyva dažnai sukelia nerimo ir abejonių savimi jausmus, kartu su dideliu noru sėkmingai įveikti šią patirtį. Norint optimizuoti vaiko dvikalbės kalbos raidą, labai svarbu pasiekti pusiausvyrą tarp kalbos testavimo privalumų ir trūkumų.
Kalbos testavimas leidžia tėvams ir pedagogams tiksliai įvertinti vaiko kalbos mokėjimą, nustatyti stipriąsias ir silpnąsias sritis ir taikyti tikslines kalbos intervencijas, kad būtų pagerinti bendri kalbos įgūdžiai. Be to, kalbos testai suteikia aiškius kriterijus, pagal kuriuos galima stebėti kalbos raidą ir nustatyti struktūrizuotą pažangos stebėjimo sistemą bei siektinus tikslus. Šis metodas užtikrina nuolatinę abiejų kalbų pažangą. Atlikdami kalbos testus, pedagogai gali pritaikyti pamokas pagal unikalius kiekvieno vaiko kalbinius poreikius. Supratus vaiko kalbos mokėjimo lygį, galima sudaryti individualius mokymosi planus, kurie keltų iššūkių, bet neapsunkintų ir skatintų visapusišką augimą. Kalbų testavimas taip pat skatina aktyvų tėvų dalyvavimą. Suprasdami vaiko kalbinius gebėjimus, tėvai gali aktyviai dalyvauti jo kalbos kelionėje, palaikydami ir stiprindami žinias tose srityse, į kurias reikia atkreipti dėmesį.
Tačiau svarbu išsiaiškinti galimus kalbos testavimo trūkumus. Pernelyg didelis dėmesys testavimui gali sukelti dvikalbių vaikų nerimą dėl rezultatų. Spaudimas puikiai atlikti testus gali trukdyti natūraliam kalbos mokymuisi ir sukelti nenorą vartoti kalbą už testų ribų. Be to, kalbos testavimas gali neaprėpti viso vaiko dvikalbystės gebėjimų spektro. Dažnai vertinami konkretūs įgūdžiai, pavyzdžiui, skaitymas ar rašymas, ir gali būti praleidžiami kiti svarbūs aspektai, pavyzdžiui, kalbėjimo sklandumas ir kultūrinis supratimas. Pernelyg dažnas kalbų testavimas gali atimti vertingą mokymosi laiką. Pernelyg didelis dėmesys testavimui gali apriboti vaikų galimybes spontaniškai tyrinėti kalbą, kūrybiškai reikštis ir žaisti – visa tai labai svarbu visapusiškam kalbos vystymuisi. Priklausomybė tik nuo testų rezultatų taip pat gali sumažinti vidinę vaiko motyvaciją mokytis kalbų. Pernelyg didelis dėmesys aukštiems rezultatams gali užgožti kalbos mokymosi džiaugsmą ir apriboti vaiko norą tyrinėti ir eksperimentuoti su kalbomis.
Testų keliamo spaudimo trūkumus galima pašalinti pabrėžiant augimo mąstyseną, kai į klaidas žiūrima kaip į laiptelius tobulėjimo link. Įtraukdami testus kaip vieną iš visapusiško kalbų mokymosi metodo sudedamųjų dalių, vaikai gali puikiai mokytis ir išsiugdyti tikrą aistrą kalboms.
Taip pat reikėtų atsižvelgti į daugiakultūrinio ugdymo ypatumus. Kultūros ir kalbų centruose dažnai siūlomi įvairių kalbų įvertinimai, kuriuos galima patvirtinti. Ar tėvai gali patys sudaryti savo kalbos įvertinimus? Yra įvairių kalbos testų pavyzdžių ir instrukcijų, todėl tėvai gali juos pritaikyti pagal savo konkrečius tikslus. Namuose atliekamos kalbos užduotys galėtų apimti tokias veiklas kaip garsus skaitymas, o tekstų su iš anksto paskirtomis užduotimis skaitymas ir skenavimas. Kitas veiksmingas testas galėtų būti diktavimas, kai tėvai diktuoja tokius dalykus kaip pirkinių sąrašai ar kvietimai į žaidimų vakarėlį. Įvairiose mokslo srityse šie periodiniai vertinimai yra svarbūs pažangos (arba suvokiamų trūkumų) žymekliai, todėl dažnai norisi, kad šių išbandymų būtų išvengta.
Dvikalbių vaikų kalbos raidos testavimas yra dviašmenis kardas. Nors testavimas yra struktūruotas metodas, leidžiantis stebėti pažangą ir pritaikyti mokymosi patirtį, jis turi būti naudojamas apgalvotai, kad nesutrukdytų natūraliam kalbos vystymuisi. Pripažindami kalbos testavimo privalumus ir trūkumus, tėvai ir pedagogai gali sukurti aplinką, kuri ugdytų dvikalbių vaikų pagarbą kalbai ir padėtų jiems išnaudoti visą kalbinį potencialą.
